Efektyviausia tikslų siekimo programa - S.M.A.R.T.E.F.

Efektyviausia tikslų siekimo programa - S.M.A.R.T.E.F.

2019-07-05

Sėkmingų žmonių išskirtinumas slypi ne užsispiryme ar paranormaliuose gebėjimuose. Anaiptol, visi sėkmingi savo srities atstovai - tai ne genijai, o patys didžiausi tinginiai! Taip taip, daug kam tai skamba neįtikėtinai, tačiau taip yra. Tingūs žmonės atranda tokį tikslų siekimo „įrankį”, kuris reikalauja mažiausiai pastangų, bet garantuoja maksimaliai efektyvius rezultatus.

Taigi, sėkmingų žmonių paslaptis - teisingai formulujami tikslai bei jų siekimo strategija, neapsikraunant nereikalinga našta. Teisingai suformuluoti tikslai atitinka tam tikrus kriterijus, kurių sistema yra prezentuojama kaip S.M.A.R.T.E.F. modelis.

Išsinagrinėkime plačiau S.M.A.R.T.E.F. trumpinį (angl. : S - specific, M - measurable, A - attractive, R - realistic, T - timed, E - ecological, F - formulated).

1) Specific (konkretus). Tikslas turi būti formuluojamas kiek įmanoma detaliau. Patartina vengti abstrakcijų, nes sąmonei yra labai sunku suvokti tokias sąvokas kaip „geriau”, „labiau”. Pvz., jei formuluojame tikslą gyventi geriau, tai smegenys negali identifikuoti konkretaus galutinio tikslo. Iš tikrųjų, mūsų organizmui yra „geriau” vien dėl to, kad atsibudome ryte, nemirėme iš bado! Tad norėdami pasiekti didesnį tikslą negu paprastą vegetavimą, privalu kuo įmanoma tiksliau įsivaizduoti galutinį rezultatą. Galima įsivaizduoti kaip jausimės pasiekę tikslą, ką matysime, girdėsime, ką galėsime daryti itt. Pilno vaizdo susidarymui galima pasitelkti klausimus bei paklausti savęs:

  • Kaip suprantu šią <...> sąvoka?
  • Ką būtent turiu omeny, sakydamas/a, kad noriu...? 
  • Kaip atrodys galutinis rezultatas?
  • Kaip aš jausiuos?

2) Measurable (išmatuojamas). Galima matuoti kilogramais, metrais, eurais, medaliais... Visai nesvarbu, kokius mato vienetus pasirinksite, tačiau tikslas būtinai turi būti išmatuojamas. Priešingu atveju gali atsitikti taip, kad pasieksite savo tikslą, bet net nesuprasite, kada tai įvyko ir ar įvyko apskritai. Pati populiariausia klaida „Noriu uždirbti daugiau”. Kas tas „daugiau”? Sutikite, tai yra labai subjektyvi sąvoka, tad ir „daugiau” kiekvienas išmatuos skirtingai - vienam 100 € yra daugiau, o kitam ir milijono neužteks. Lygiai tas pats atsitinka, kai moterys nori atrodyti „geriau”. Na, jeigu atsikeliate ryte ir išsivalote dantis, susišukuojate - tai jau atrodote geriau, negu prieš 10 minučių... Tikriausiai supratote, ką turiu omenyje. Svarbu, kad kiekviena sau pasižymėtų, kur yra jos galutinis tikslas, pvz. atrodyti „geriau” reiškia sverti 50 kg ir turėti 60 cm apimties liemenį. Va, tai jau visai kitas reikalas.

Galima savęs klausti:

  • Kaip sužinosiu, kad tikslas yra pasiektas?
  • Kokie mato vienetai bei konkretūs skaičiai atspindės tikslo įgyvendinimą?
  • Ką aš darysiu, kai pasieksiu rezultatą?

3) Attractive (patrauklus). Kartais iškelti tikslai patys savaime nėra mums paklauklūs, tačiau jie yra puiki priemonė ar sąlyga kitų tikslų pasiekimui. Tokiu atveju iškyla rizika, kad mums pritrūks motyvacijos, pasąmoningai ieškosime kliūčių, kad tik nereikėtų vėl imtis nemalonaus proceso... Kaip spręsti tokią situaciją? Labai paprastai. Bet koks tikslas, nepriklausomai nuo to, ar jis yra tik tarpinis, ar galutinis turi būti suformuluotas taip, kad būtų patrauklus ir trokštamas. Pvz. mes neretai nenorime eiti į darbą ar siekti karjeros aukštumų, nes pats savaime šis procesas nėra ypatingai malonus. Tačiau, galutinis tikslas nusipirkti namą arba išvykti į kelionę 4 kartus į metus yra labai trokštamas. Eidami į darbą ir bumbėdami pasieksime šiokius tokius rezultatus, bet žymiai efektyviau yra performuluoti tarpinius tikslus, pvz. noriu eiti į darbą, nes noriu ten gerai dirbti -> noriu efektyviai dirbti, nes noriu pasiekti karjeros aukštumas -> noriu pasiekti karjeros aukštumas, nes noriu uždirbti 10 000 € į mėnesį -> noriu uždirbti 10 000 € į mėnesį, nes noriu pasistatyti svajonių namą/ keliauti kiekvieną sezoną ir pan. Toks tikslų performulavimas atneša žymiai daugiau naudos bei palaiko aukštą motyvacijos lygį. Jeigu sugebėsite bet kokį tikslą pateikti kaip patrauklų ir trokštamą - pamiršite visas ribas!
Galima savęs klausti:
  • Ką man duos šio tikslo pasiekimas?
  • Kuo šis tikslas man yra patrauklus?
  • Kodėl iš tikrųjų noriu pasiekti šį tikslą? (Neretai galime įžvelgti paslėptas paskatas) Aš darau tai dėl savęs ar dėl kažko kito?
  • Kiek šio tikslo pasiekimas priklauso nuo manęs?
  • Prie kokio didesnio tikslo priartėsiu pasiekęs šį tikslą?
  • Ko neteksiu, jei nepasieksiu šio tikslo?
4) Realistic (tikroviškas/realus). Šis žingsnis yra be galo svarbus, nes netinkamai įvertinus savo galimybes, galime „nudegti” ir ilgam laikui netekti motyvacijos. Išsikėlus sau pernelyg aukštą tikslą bei neįvertinus realių galimybių, tikslas nebus pasiektas, o ilgainiui gali susiformuoti klaidingas įsitikinimas, jog nieko nesugebame arba populiariausias - „tai yra neįmanoma”. Viskas yra ĮMANOMA. Svarbiausia yra tinkamai įvertinti tikslo pasiekimui būtiną laiką bei reikalingus resursus (pinigai, žmonės, patirtis ir pan.). Esant reikalui galima pasinaudoti ankstesne patirtimi, kai mums reikėjo resursų sprendžiant panašius klausimus. Adekvačiai įvertinę situaciją, galime pastebėti, jog kartais mums trūksta žinių, laiko, pinigų ar kitų resursų, bet - tai visai nereiškia, kad tikslas nėra realus. Visai ne. Tokiu atveju reikia nusibrėžti tarpinius realius tikslus ir galutinio tikslo siekimą suskaldyti į mažesnius etapus.

Įgyvendindami mažus tarpinius tikslus, kurie šiuo momentu yra realūs pagal mūsų visas galimybes, priartėsime prie didesnių tisklų bei sėkmingai juos realizuosime!
Galima savęs klausti:
  • Kokių resursų (žinios, kompetencijos, žmonės, pagalba, pinigai, laikas ir pan.) man gali prireikti?
  • Kiek turiu patirties tokių klausimų sprendime?
  • Kokios kliūtys gali iškilti? Kaip tas kliūtis galima įveikti?
  • Ko galėčiau prašyti pagalbos, iškilus sunkumams?
  • Kodėl gali būti naudinga nedaryti?
  • Kokiais smulkesniais etapais galiu priartėti prie norimo galutinio tikslo?
5) Timed (paskirstytas laike). Žmogus yra tinginys iš prigimties, tad nenuostabu kodėl daugelis dalykų taip ir „pakimba”, kol ateina paskutinė naktis... Statistikos duomenimis 90% žmonių darbus atlieka paskutinę akimirką. Žinote kodėl? Tikrai ne dėl to, kad darbo atlikimui reikia daugiau laiko, anaiptol. Žmogus paprasčiausiai taip suvokia laiką. Laikas yra be galo reikšmingas faktorius formuluojant tikslus. Nenumačius konkretaus laiko, kada tikslas turi būti pasiektas, mes galime mažą reikaliuką tvarkyti amžinybę, o blogiausiu atveju - tikslas apskritai gali likti neįgyvendintas. Mes galime pasiekti daugelį mums svarbių tikslų, jei protingai suplanuosime savo žingsnius. Netikite? Užsibrėžkite 2 tikslus - vienam nustatykite laiko atkarpą, per kurį jis turi pasiektas, kitam nenumatykite paskutinio termino. Patys įsitikinsite, kad net lengviausias darbas bus nukeltas ir atliktas „paskutinę minutę”, o tikslas, kuriam nenustatytas terminas tarsi užstrigs erdvėje. Toks yra gyvenimo dėsnis. Reziumuojant, tikslas visada turi turėti protingą terminą, bet ne per ilgiausią. Kitaip rizikuojama išsvaistyti tuščiai laiką - tiklsui reikia skirti tiek laiko, kiek užtrunka realus jo įgyvendinimas, ne daugiau.

Galima savęs klausti:
  • Kada tiksliai noriu pasiekti šį tikslą?
  • Iš kokių etapų susideda galutinio tikslo pasiekimas? Kiek kiekvienam etapui reikia laiko? Kodėl?
6) Ecological (ekologiškas/švarus). Ekologiškumas yra svarbi kiekvieno tikslo sudedamoji dalis. Ekologiškumas reiškia, kad galutinis tikslas yra paremtas švariomis paskatomis - rezultatas bus naudingas tiek pačiam žmogui, tiek ir jam svarbiems žmonėms, aplinkiniams, pasauliui ir pan. Naudingumas šiuo atveju suprantamas plačiąja prasme, ne vien kokia nors materialine ar finansine nauda. Užsibrėždami tikslus visada turime „pratestuoti” ar mūsų ketinimai ir galutinė nauda neatneš neigiamų padarinių, nesukels kitiems skausmo, nemalonumų. Jei mes sprendžiame savo problemas nekreipdami dėmesio į kitas savo gyvenimo sritis, tai galime patekti į situaciją, kai vienų problemų išsprendimas iššauks kitas problemas.

Galima savęs klausti:
  • Kokios galimos teigiamos tikslo pasiekimo pasekmės man (sveikata, galimybės, pajamos), šeimai, darbovietei, bendruomenei? 
  • Kokios galimos neigiamos tikslo pasiekimo pasekmės <...>?
  • Ką darysiu, jei paaiškės, užsibrėžtas tikslas nėra „švarus”?
7) Formulated as in positive now (suformuluotas teigiamai/pozityviai). Na ir galiausiai - norėdami greitai ir efektyviai įgyvendinti savo tikslą, turime sutelkti dėmesį į tai, ką norime pasiekti, gauti. Dėmesio nukreipimas į tai, ko nenorime, ko bijome, sąlygoja netinkamą tikslo formuluotę ir tuomet grįžtame į patį pirmą žingsnį - tikslo konkretumą (specific). Jeigu tikslas yra suformuluotas neigiamai, tai jis yra pasmerktas nuo pat pirmo žingsnio. Kodėl tikslas turi būti formuluojamas teigiamai?

Tam, kad mūsų sąmonė suprastų mūsų sakinių reikšmę bei suvoktų koks yra galutinis tikslas, ji kuria vaizdinius. Jeigu tikslą formuluojame negiamai, tai sąmonė įsivaizduoja neigiamą vaizdinį (tai, ko nenorime) ir tai transliuoja į pasaulį. Kadangi teigiamas tisklas nebuvo suformuluotas, sąmonė pati savaime negali įsivaizduoti galutinio pozityvaus tikslo, dėl to visos pastangos nueina šuniui ant uodegos... Taip ir liekame su tuo, ko labiausiai norėjome atsikratyti! Pvz. jeigu sakote „Nenoriu daugiau jaustis kvailiu/e”, tai sąmonė turi pirmiausia įsivaizduoti Jus būtent kvailiu/e. Tokiu būdu yra sunku išsivaduoti nuo to, ko mes iš tikrųjų nenorime – sąmonė nežino, ką jai įsivaizduoti vietoje kvailio vaizdinių.
Neigimas gali pasireikšti ne tik neigimo dalelyte “ne” tačiau ir tokiais žodžiais “atsisakyti”, “liautis”, “mesti”, “vengti” ir pan.
Žymiai produktyviau yra formuluoti tikslą „Noriu jaustis protingu/a, išmintingu/a, pasitikinčiu/a savimi” ir pan. Patys susimąstykite, juk niekas neparduoda skrydžio bilietų „iš Vilniaus”, būtinai yra nurodoma kryptis, kur vyktama. Lygiai tas pats ir su tikslais, turime aiškiai suformuluoti teigiamą tikslą, idant džiaugtis galutiniais rezultatais.
Galima savęs klausti:
  • Ką iš tikrųjų noriu pasiekti (taigiamai)?
  • Kaip dabar suformuluosiu savo tikslą?
  • Kaip pasikeitė mano tikslo suvokimas?

Išvados
Pradedame nuo tikslo detalizavimo ir konkretinimo. Tuomet tikslinga yra įvertinti tikslo patrauklumą ir suvokti, kodėl mums yra svarbu įgyvendinti šį tikslą. Kitas žingsnis – išmatuoti arba kitaip tariant, apsibrėžti, kokie mato vienetai bei konkretūs skaičiai atspindės tikslo įgyvendinimą. Turėdmi konkretų tikslą bei apsibrėžę, kaip suprasime, jog jis yra pasiektas, galime įvertinti tikslo realistiškumą bei apskaičiuoti reikiamus resursus. Šiame etape svarbu yra adekvačiai ėvertinti savo gebėjimus, laiką ir kitus resursus, jei tikslinga - suskaidyti galutinį tisklą į etapus. Toliau seka įgyvendinimo terminai, etapai ir jų nuoseklumas. Labai svarbu nusistatyti galutinius terminus ir skirti tiek laiko, kiek yra būtina, nei mažiau, nei daugiau. Šeštasis žingsnis - motyvų/paskatų švara (ekologija). Būtina įvertinti visas galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes sau, šeimai, svarbiems žmonėms mūsų gyvenime. Na ir paskutinė stadija - teigiama formuluotė.

Jei Jums patiko šis straipsnis - nepamirškite pasidalinti.

Užsisakyti Fėjų mokykla naujienlaiškį!